Naujienos

2015. 09. 24

Ukmergės mieste ir rajone įgyvendintas vandentiekio bei nuotekų tinklų plėtros projektas

 

 


Statistikos duomenys rodo, kad prieš dešimtmetį per 30 proc. Ukmergės rajono gyventojų nesinaudojo centralizuota vandentiekio, o virš 40 proc. jų neturėjo centralizuotos nuotekų sistemos. Tačiau aplinkos užterštumą didinanti bei sveikatai pavojų kelianti situacija pasikeitė – šių metų rugsėjo pabaigoje bus užbaigti vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros darbai Ukmergėje pagal ES paramos 2007-2013 metų finansinio laikotarpio paskutinę rangos darbų sutartį, sudarant galimybę beveik visiems miesto gyventojams naudotis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugomis.

 

Ukmergės mieste ir rajone vykdomi papildomi projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergės rajone“ darbai  – jau baigti. Projekto paskutinės rangos sutarties įgyvendinimo metu statybos darbai buvo vykdomi Nuotekų, A. V. Žukausko, Draugystės, Kareivinių, Paupio, Piliakalnio, Ąžuolų, Klaipėdos, Ramygalos, Gedimino, Kreivoji, Akloji, Miškų, Rusų, Bugenių, Dirvonų, Rožių, Šilagėlių, Vytauto, Baranausko, J. Biliūno gatvių atkarpose, kuriose nebuvo tinklų, Trakų skg., soduose – Žolės, Skiepų, Daigų, Ūglių, Obuolių, Smidro, Storės, Fazanų, Braškių, Kermėko, Serbentų  gatvėse, Jonuškų ir Statikų kaimuose. Nuo darbų pradžios kovo mėnesį iki  rugsėjo mėn. pabaigos iš viso nutiesta virš 4,4 km vandentiekio ir 10,8 km (tame skaičiuje slėginių 1,9 km) nuotekų surinkimo skirstomųjų tinklų (neįskaitant atšakų iki sklypų ribos), įrengtos septynios nuotekų siurblinės.

 

           

 

 Pasak įmonės „Ukmergės vandenys“ direktoriaus pavaduotojo Stanislavo Gilvydžio, šiuo metu daugumoje vietų baigiama atstatyti gatvių danga, tvarkoma aplinka. Taip pat rengiama ir dokumentacija, kad rugsėjo pabaigoje būtų galima pasirašyti statybos darbų užbaigimo aktus. S. Gilvydžio teigimu, formuojant darbų apimtis buvo atsižvelgta į iki 2013 m. pabaigos gautus gyventojų prašymus. Sodininkų bendrijose „Vaivorykštė“, „Draugystė“, „Šventoji“ vandentiekio ir nuotekų tinklai buvo numatyti įrengti tik tose gatvėse, iš kurių gauta daugiausia prašymų. Dabar šiems žmonėms telieka prisijungti, deja kol kas tai daryti neskubama.

„Ukmergiškiai, siekę, kad tinklai būtų nutiesti ir dėl to teikę prašymus, privalės prie sistemos prisijungti iki šių metų pabaigos. Rugsėjo mėn. 20 d. prie šiais metais nutiestų nuotekų tinklų yra prijungti tik 72 namai vietoje planuotų 176 namų – sakė S. Gilvydis. Gatvėse, kuriose nutiesti tinklai, prisijungti prie jų turi galimybę ir prieš porą metų prašymų neteikę gyventojai. Pareiškus norą naudotis paslaugomis, vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimas galimas tik suderinus su UAB „Ukmergės vandenys“. Ateityje, esant gyventojų pageidavimui, bus sprendžiamos tinklų plėtros galimybės sodų bendrijose kitose labiau apgyvendintose gatvėse, kuriose su įgyvendinamu projektu tinklai nebuvo nutiesti.

 

 Informacija apie neprisijungusius prie naujai nutiestų nuotekų tinklų ir individualiai tvarkančius nuotekas gyventojus bus perduodama Vilniaus regiono Ukmergės aplinkos apsaugos agentūrai, kuri galės patikrinti ar nuotekos tvarkomos prisilaikant teisės aktų reikalavimų. Pažeidėjams galės būti taikomos finansinės sankcijos.

 

 Tokie vandentvarkos projektai naudingi ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Pasak įmonės „Ukmergės vandenys“ direktoriaus Rimo Arlinsko, vandentiekiu nesinaudojantys asmenys neretai geria šulinių vandenį, kuris gali būti užterštas nitratais, nitritais, pesticidais ir kitokiais sveikatai pavojingais cheminiais junginiais.

 

 „Mūsų įmonė vartotojams vandenį tiekia iš požeminių šaltinių. Visose vandenvietėse  įrengti ir veikia vandens gerinimo įrenginiai, šalinantys geležį ir amonį. Todėl vanduo yra saugus naudoti: viešai tiekiamame vandenyje nėra mikrobinės taršos, cheminiai, toksiniai rodikliai neviršija leistinų ribinių verčių“, – pasakojo įmonės vadovas, prabrėždamas tinklų plėtros aplinkosauginę svarbą.

 

 „Neprisijungusieji prie centralizuotų nuotekų tinklų jas kaupia tam skirtose duobėse. Nevalytos nuotekos per nesandarius kaupimo rezervuarus patenka į gruntinį vandenį – taip gali būti užteršiami šuliniai. Iš vietinės kanalizacijos nuotekas išleidžiant į drenažą, griovius, laistant laukus, yra teršiamas dirvožemis, gruntiniai vandenys, upeliai bei tvenkiniai. Kuo daugiau gyventojų prisijungia prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, tuo didesnė nauda gamtai“, – sakė R. Arlinskas.

 

 Vandentvarkos projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Ukmergės rajone“ yra finansuojamas pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančią Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Sanglaudos fondo lėšomis. Bendra projekto įgyvendinimui numatyta tinkamų finansuoti išlaidų suma – 8 476 420,67 eurų, iš kurių 7 196 829,07 eurų – ES struktūrinių fondų, 846 685,77 eurų – LR valstybės biudžeto ir 432 905,83 eurų – pareiškėjo (UAB „Ukmergės vandenys“) bei partnerio (Ukmergės r. savivaldybė) lėšos.