Istorija

  

         „1962 metais Ukmergėje, Vytauto gatvėje, keičiant eksploatacijai nebetinkamus vandentiekio vamzdynus, darbininkai iškasė senojo Ukmergės vandentiekio liekanas. Penki ąžuoliniai, sutvirtinti žalvarinėmis juostomis, vandentiekio vamzdžiai buvo keturkampiai, vandens pralaidumo angos skersmuo – penki centimetrai... Panašių vamzdžių liekanų rasta ir prie buvusios pirties Gedimino gatvėje,“ – rašo Bronius Kviklys knygoje „Mūsų Lietuva“.

Ar buvo XIX amžiuje Ukmergėje vandentiekio užuomazgos, liks paslaptimi, nes laikas ir istorijos negandos nusinešė užmarštin dokumentų kopijas, muziejine vertybe tapusius ir šį istorinį faktą liudijančius vandentiekio įrangos reliktus. Liko legenda, kad Ukmergė jau 1850 metais didžiavosi seniausiu civilizacijos stebuklu – VANDENTIEKIU.

 

Ukmergės vandentiekio istorija

 

          Archyviniai dokumentai byloja, jog 1928 metais Ukmergėje pagrindinis gėlo vandens šaltinis buvo šachtinis 6 m gylio ir 2,2 m pločio savivaldybės geriamo vandens šulinys, iš kurio vanduo buvo pumpuojamas į 80 kub.m. talpos rezervuarą. Trūkstamą kiekį jame papildydavo vanduo iš specialios 20 m. ilgio galerijos. Primityvų vandens ūkį prižiūrėjo šaltkalvis Adolfas Godliauskas, ilgainiui tapęs pirmuoju vandentiekio įmonės vadovu, darbo veteranu. Iš pradžių vienintelis darbuotojas, nesudėtinga darbo įranga ir buvo savivaldybės vandentiekio užuomazga, kurio ūkis ir gamybinė veikla laikui bėgant augo ir stiprėjo...
 

Tuo metu Ukmergė šalia Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, turėjo apskrities miesto statusą, kuris įpareigojo savivaldybę rūpintis miesto apskrities gerove, naujų įmonių steigimu, pirmenybę suteikiant miesto vandentiekiui, todėl, pasitelkus Kauno statybos inžinierius, paruošiamas Ukmergės vandentiekio projektas /vad. Steponas Kairys/. Jis pradėtas įgyvendinti 1931 metais, kai burmistru tapo pulk. Vladas Rėklaitis. Pastatoma ir įrengiama vandentiekio stotis, kiek vėliau bokštas su 80 kub.m talpos rezervuaru, tiesiamos pirmosios vandentiekio linijos Kauno, Vytauto, Vienuolyno, Gedimino ir kitomis gatvėmis. Burmistrui pa

teikus, priimamas reikšmingas vandentiekio plėtrai Miesto Tarybos nutarimas:

"Statant kareivines, reikalinga šį rajoną aprūpinti geriamu vandeniu; nutiesus papildomas vandentie

kio linijas, didinant vandens slėgi - statyti vandentiekio bokšto antraji aukštą."

Kitais metais mieste buvo baigtos tiesti pirmojo etapo 1,5 km ilgio vandentiekio linijos, kuriose paklotos 42 tonos špižinių vamzdžių. Paaukštintas vandentiekio bokštas /projekto autorius inž. Gumeniukas/. Nupirkta 21 t specialaus užpildo nugeležinimo filtrams. "Savivaldybių" mėnraštis rašė:

"Ukmergė, pirmasis miestas po Kauno pradėjęs rūpintis moderniškuoju vandens tiekimu, kurio pastatai ir įranga savivaldybei kainavo 128540 Lt."

Pagaliau 1932 m. spalio 1 dieną įvyko oficialios vandentiekio įmonės įkūrimo iškilmės, dalyvaujant vyriausybės, vietinės valdžios pareigūnams, visuomenės veikėjams, gyventojams. Ukmergės miesto vandens tiekimo įmonė pradėjo gamybinę veiklą, aptarnaudama 20 abonentų: kareivines, ligoninę, pradžios mokyklą, gyventojus.

Modernizuojant vandentiekio ūkį, 1933 m. pradedamos tiesti kanalizacijos linijos,    paklojami pirmieji keramikiniai vamzdžiai Kauno, Giedraičių, Širvintų, Utenos, Gedimino ir kitomis gatvėmis. Sumontuojamas specialus nuotekų valymo filtras, kuriuo dar gana primityviai apvalytas nuo užterštumų kanalizacijos vanduo iš surinkimo aikštelės kanalu išleidžiamas į Šventosios upę.

Metams bėgant, kryptingai ir intensyviai didėjo įmonės ūkis, augo gamybinės veiklos apimtys, aptarnaujamų abonentų skaičius. Per 1934 m vartotojams patiekta 21500 kub.m geriamo vandens ir uždirbta 10800 Lt. savivaldybės biudžetui, o 1939 metais, vykdant miesto Tarybos 1935 metų nutarimą dėl privalomų privačių namų prijungimo prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos linijų, įr išaugus abonentų skaičiui nuo 35 iki 154 vnt., buvo patiekta 57895 kub.m geriamo vandens.

 

Esamą gamybinės veiklos apskaitą susistemino vandentiekio stotyje pastatytas centrinis vandens skaitiklis.

Naujasis miesto burmistras Vaitkunskis savivaldybių departamentui rašytoje ataskaitoje teigia:

"Ukmergėje išaugusį vandentiekio ūkį 1940 m. sudarė: magistralinės, 8 km. ilgio vandentiekio ir 9 km nuotekų linijos, filtrų ir vandentiekio stotys, bokštas , fontanas ir t.t. Turtas vertinamas 488692.33 Lt. Prie vandentiekio ir nuotekų linijų neprijungtos tik pramonės įmonės. Reikia atlikti papildomus vandentiekio ir kanalizacijos statybos darbus, kurių vertė 860000 Lt.

5 -jame dešimtmetyje senojo šachtinio savivaldybės šulinio įranga nebeatitiko sanitarijos normų, blogėjo geriamo vandens kokybė. Jį likvidavus, reikėjo įrengti naują. Respublikinio Statybos departamento darbuotojams parengus miesto vandenvietės plėtros projektą, prasidėjo geriamo vandens paieškos paruošiamieji darbai, kuriuos kuravo prof. Steponas Kairys. Kelių metų laikotarpyje vandenvietės teritorijoje buvo gręžiami bandomieji gręžiniai nuo 12 iki 27 m gylio , atliekami vandeningojo sluoksnio geriamo vandens laboratoriniai tyrimai:

"Atlikus laboratorinius tyrimus, paaiškėjo, jog geriamo vandens cheminė sudėtis pusėtina. Vanduo gana kietas, turintis žymesnį geležies kiekį,- vandentiekiui tinkamas ...“ /1942 m. prof. S.Kairys/.

Nebuvo lemta įgyvendinti visų sumanymų, nes antrasis pasaulinis karas neaplenkė Ukmergės. Susprogdinta vandentiekio stotis, išardyti įrenginiai, kurie tik per atsitiktinumą liko neišvežti. Šių įvykių liudininkas, įmonės darbo veteranas Vladas Subačius, pradėjęs dirbti 1945 metais vandentiekio stoties operatoriumi ir dirbęs joje 40 metų, mena daug fizinių jėgų pareikalavusius vandentiekio ūkio atstatymo darbus. Todėl buvo priimti nauji darbuotojai, kurie vėliau skiriami vandentiekio ūkio priežiūrai. Miesto komunalinio ūkio skyriaus vandentiekio padalinyje tais pačiais metais darbavosi 17 žmonių, kurių pastangomis pokario metais miestui patiekta 91248 kub.m geriamo vandens.

1947-ieji metai įmonės istorijoje atverčia naują gamybinės veiklos bei technologijos puslapį. Vandenvietės teritorijoje pirmą kartą išgręžiamas 65 m gylio artezinis gręžinys. Geriamas vanduo tekėjo į naujai įrengtą šachtinį šulinį, o iš pastarojo siurbliais buvo pumpuojamas į miesto vandentiekio linijas. Kiek vėliau, pagal miesto inžinieriaus B.Dainiaus parengtą projektą, baigiami statyti chloravimo sandėliai, papildomas 300 kub.m talpos rezervuaras. Ir tik 1952 m. galutinai užbaigti vandentiekio stoties atstatymo ir plėtimo darbai. Tuo pat metu vandenvietės pajėgumo padidinimui išgręžiamas antrasis artezinis gręžinys.

Šeštojo dešimtmečio pradžia, pasak įmonės darbo veterano Liongino Tripono, dirbusio įmonėje šaltkalviu-santechniku, - įmonės vadovų kaitos laikotarpis. Simonas Belžekas pakeistas Sergeju Ivanovu, o pastarasis - Alfonsu Kuršiu. Nežiūrint į tai, 1956 metais, įmonės darbuotojai prižiūrėjo 7 km. vandentiekio ir 7 km nuotekų linijas. Abonentų skaičius išaugo iki 294 vienetų. Jiems sumontuotos 164 vandens apskaitos priemonės. Miestui patiekta 130100 kub.m. geriamo vandens, uždirbti 16.3 tūkstančiai rublių pelno.

1960-aisiais Ukmergėje kuriasi pramonės įmonės; įmatomi individualūs, daugiabučiai gyvenamieji namai. Todėl Lietuvos miestų Projektavimo instituto Kauno skyriuje užsakomas miesto vandentiekio ūkio tolimesnės plėtros projektas, vykdomos statybos. Vandentiekio įmonė, vadovaujama meistro Leono Bakšio, tapo komunalinių įmonių kombinato padaliniu. 1965 metais baigiama statyti "Užupio" rajono nuotekų vandens perpumpavimo stotis. Kanalizacijos vandenys pradedami perpumpuoti į dešinįjį Šventosios upės krantą. Kaip prisimena tuo metu įmonėje elektromonteriu dirbęs Aleksandras Narkevičius, vandenvietės teritorijoje buvo išgręžti jau 7 gręžiniai, nutiestos vandentiekio, nuotekų linijos "Užupio", "Pramonės" gyvenamuose rajonuose. Tuo metu vandentiekio linijų ilgis siekė 24 km, o nuotekų -16 km.

1967 metais Komunalinių įmonių kombinato vandentiekio padalinyje pradėjo dirbti Jonas Bražinskas, kuris 1970 m. vasario 1 dieną tampa miesto vykdomojo komiteto naujai įsteigtos Vandentiekio ir kanalizacijos valdybos viršininku. Vėliau, 1973 m. balandžio 1 dieną, jis skiriamas Ukmergės teritorinės vandentiekio ir kanalizacijjos valdybos, kurios sudėtį papildė Anykščių, Molėtų ir Širvintų rajonų vandentiekio ūkiai - vadovu.

Prieš tai specialistų, vyr. inžinierės Aldonos Šalčiūnienės, miesto architekto Antano Adamonio ir kitų kompetentingų asmenų, atlikta išsami Ukmergės vandentiekio ir nuotekų linijų technologinė inventorizacija, topografinės nuotraukos. 1970 metais pradeda veikti antrasis 500 kub.m talpos vandentiekio bokštas, pastatytas pagal inžinieriaus Petro Vaštakos paruoštą projektą. Jis užtikrina "Dukstynos" gyvenamojo rajono gyventojų butuose pastovų geriamo vandens tiekimą.

8-ojo dešimtmečio pabaigoje vandentiekio darbuotojai prižiūrėjo 41 km ilgio vandentiekio linijas Ukmergėje, 1.8 km ilgio -Anykščiuose ir 1.5 km -Molėtuose. 849 abonentams Ukmergėje per parą buvo tiekiama 9.3 tūkstančiai kub.m geriamo vandens. 1976-ais metais buvo patiekta 1941.5 tūkstančiai kub.m geriamo vandens, baigtos tiesti vandentiekio ir nuotekų linijos "Pivonijos" gyvenamajame rajone.

Ukmergės vykdomojo komiteto užsakymu, Miestų statybos Projektavimo Instituto Kauno skyriuje pradedamas projektuoti Ukmergės vandentiekio stoties su nugeležinimo įrenginiais kompleksas.

Visą aštuntąjį dešimtmetį vyko miestui taip reikalingi vandentiekio stoties projektavimo ir statybų darbai, kuriuos kuravo respublikos vandentiekio specialistai: Algirdas Asadauskas, Albinas Griškevičius, Zita Paulauskienė, Petras Sakalauskas. Pagaliau, 1981 m. įvyksta naujo vandentiekio stoties komplekso / projekto vadovas Petras Vaštaka/ atidarymo iškilmės. Nuo Šiol miesto vandentiekio stoties pajėgumas išaugo iki 15 000 kub.m geriamo vandens per parą. Įrengus nugeležinimo filtrus bei chloratorinę, pagerėjo tiekiamo vandens kokybė, kurią kontroliavo ką tik susikūręs valdybos laboratorijos padalinys, vadovaujamas Angelės Ražanienės. Pirmą kartą įmonės istorijoje darbuotojai savarankiškai pradėjo atlikti geriamo, o vėliau ir nuotekų vandens chemines, biologines analizes. Pagerėjo administracijos, aptarnaujančio personalo buitinės ir darbo sąlygos. Teritorinės vandentiekio valdybos kolektyvas pasipildo jaunais specialistais - inžinieriais Stanislavu Gilvydžiu, Remigijumi Damuliu, Kazimieru Bradausku, Eolelija Česnaitiene, Arvydu Grybausku,ElenaUrbonavičiene, kurie sumaniai diegia naujoves gamybos ir technologinės veiklos srityse.

1982 metais pagal Miestų statybos projektavimo instituto Kauno skyriaus parengtą projektą (vad.inž. Vytautas Nemickas) pastatomi Ukmergės m. mechaninio valymo įrenginiai. Objektą užsakė Ukmergės "Vienybės" gamykla. Naujaisiais miesto valymo įrenginiais ėmė tekėti visi miesto pramonės įmonių ir gyvenamųjų rajonų nuotekų vandenys ir čia mechaniškai apvalyti - išteka į Šventosios upę.

Metams bėgant, kryptingai augo ir didėjo Teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos ūkis. 1985 metais Ukmergės, Anykščių, Molėtų ir Širvintų miestų specialistai prižiūrėjo 80 km ilgio vandentiekio ir 70 km ilgio nuotekų linijas. Aptarnaujamų abonentų skaičius išaugo iki 1273 vienetų. Atsiradus didesnei vandens paklausai, buvo išgręžti papildomi 5 arteziniai gręžiniai. Ukmergės miesto pramonės įmonėms ir gyventojams 1987 metais patiekta 3 600 000 kub.m skaidraus geriamo vandens. Valdybos specialistų, respublikos hidrologijos darbuotojų iniciatyva vyko planuojamos užmiesčio naujosios vandenvietės tyrinėjimo darbai, gręžiami stebimieji gręžiniai, tiriamas vandeningasis požemio sluoksnis. Valdyboje dirbo 215 žmonių.

Beveik 20 metų gyvavusi Ukmergėje Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba paliko svarų indėlį visų jos padalinių ūkio plėtros istorijoje. Devintojo dešimtmečio pabaigoje papildomai pastatomos buities patalpos ir išgręžti du arteziniai gręžiniai Anykščiuose, vandens kokybės gerinimo įrenginiai Širvintose ir siurblinė Molėtuose, vykdomi Ukmergės vandenvietės plėtimo projektavimo darbai.

Pagal 1989 metų respublikinio susivienijimo "Vanduo" pateiktą užsakymą projektavimo institute "Lietprojektas" pradėti projektuoti miesto nuotekų biologinio valymo įrenginiai. Toliau tiesiamos vandentiekio ir nuotekų magistralinės linijos, kuriomis 1990 metais patiekta 4 122 000 kub.m vandens.

1991-aisiais respublikos politiniame ir ekonominiame gyvenime vyksta reikšmingos permainos. Vyriausybės nutarimu birželio 21 dieną reorganizuojama Ukmergėje veikusi Teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, kurios padaliniai tampa tiesiogiai pavaldūs miestų savivaldybėms. Pasikeitė ir Ukmergės vandentiekio įmonės priklausomybė - po 50 metų ji vėl tapo pavaldi miesto savivaldybei. Tačiau įmonės kolektyvas ir toliau diegė naujoves technologijoje, gamyboje, tiekė vartotojams vandenį, kurio suvartojimo kiekis, merdėjant pramonės įmonėms, mažėjo. 1992 metais UAB "Lietprojektas" užbaigia miesto biologinio valymo įrenginių projektą /proj.vad. Galina Ramonaitienė/. Metų pabaigoje atliekami paruošiamieji statybų darbai, kurių priežiūrą vykdė įmonės inžinierius Stanislavas Gilvydis. Kiek vėliau vandenvietės teritorijoje užbaigiami statyti ir pradedami eksploatuoti 6000 kub.m talpos geriamo vandens rezervuarai, išgręžiamas papildomas artezinis gręžinys. Pradeda veikti trečioji miesto vandens pakėlimo siurblių stotis "Pivonijos" rajone.

1994 metų gruodžio mėnesį su Danijos "MILJO-TEKNIK-INTERNATIONAL" firma Ukmergės savivaldybėje pasirašomas pirmasis vandentiekio istorijoje tarpvalstybinis bendradarbiavimo ketinimų protokolas. Jame numatyta, bendradarbiaujant su užsienio firmomis, modernizuoti miesto valymo įrenginius.Vėliau, 1995-ųjų vasarą, Kopenhagoje, rajono vicemerė Alė-Viktorija Galevskienė ir specialiosios paskirties UAB "Ukmergės vandenys" direktorius Jonas Bražinskas parašais patvirtino sutartį su kompanijos A/S "SAMFUNDSTEKNIK" atstovais dėl valymo įrenginių modernizavimo. Po metų trukusio intensyvaus darbo su kolegomis iš užsienio bei gavus Lietuvos vyriausybės garantinius raštus, Danijos pramonės ir prekybos vystymo agentūra skyrė lengvatinę paskolą valymo įrangos pirkimui. 1997-aisiais, kompanija A/S "SAMFUNDSTEKNIK“ kartu su UAB "EKOPROJEKTAS" bei bendrovės "Ukmergės vandenys " specialistais parengė bazinį miesto biologinio valymo įrenginių modernizavimo ir užbaigimo projektą. Jame numatomas objekto darbo našumas iki 9000 kub.m nuotekų vandens per parą: Pasirašoma sutartis su Danijos banko "UNIBANK" A/S atstovais lengvatinei paskolai gauti. Rekonstruojami valymo įrenginiai.